Negesintos kalkės 4 kg
4,10 €
Kalkės, skirtos dirvos nurūgštinimui ir kaulavaisinių vaismedžių (slyvų, vyšnių, trešnių, abrikosų ir kitų) tręšimui.
NAUDOJIMAS IR NORMOS: kalkinti geriausia rudenį arba anksti pavasarį iki sodinimo likus kelioms savaitėms. Jei dirva rūgšti, joje auga rūgštynės, asiūkliai, kežiai, našlaitės. Rūgščios dirvos (pH~5,5) būna prastos struktūros, augalai prastai įsisavina maisto medžiagas. Įterpiama į dirvą 20–110 kg vienam arui apie 20 cm gylyje priklausomai nuo dirvos rūgštingumo bei sudėties. Augalams, jautriems dirvos rūgštingumui (svogūnams, česnakams, šakniavaisiams, kopūstams, špinatams, serbentams, žemuogėms, kaulavaisiams) kalkinimo medžiagos dozę padidinama 15–20%.
Kalkinamos dirvos tipas:
molis – 0,9kg/m2,
smėlis – 0,7kg/m2,
lengva – 0,8kg/m2,
organinė – 1,1kg/m2,
durpės – 1,7kg/m2.
PAVOJINGUMAS: sukelia odos dirginimą. Smarkiai pažeidžia akis. Gali dirginti kvėpavimo takus. Negesintos kalkės aktyviai reaguoja su vandeniu. SAUGOTI NUO DRĖGMĖS!
SAUGUMAS: laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje. Mūvėkite apsaugines piršines, apsauginius drabužius, naudokite akių, veido apsaugą. Patekus į akis: keletą minučių kruopščiai skalaukite vandeniu. Nedelsiant susisiekite su APSINUODIJIMO CENTRU arba gydytoju. Patekus ant odos: nuplaukite, naudodami vandenį ir muilą. Venkite dulkių, dūmų, dujų, dulksnos, garų, purslų įkvėpimo. Įkvėpus: veskite auką į gaivų orą, leiskite ramiai pabūti patogioje padėtyje ir kvėpuoti.
SUDĖTIS: CaCO3 – 88–90%, tame skaičiuje: CaO daugiau kaip 49%, MgCO3 apie 7%, tame skaičiuje MgO apie 3,3%. Nedideli kiekiai SiO2<1,65%, Fe2O3 < 0,58%, Al2O3 < 0,7%.
Liko 16
Parodyk savo draugams per:Rekomenduojame kartu įsigyti
Kalcio salietra laukams YaraLiva TROPICOTE (1kg)
- lauko daržovėms – 0,15–0,3 kg/10 m2,
- braškėms, vaiskrūmiams, šiltnamio daržovėms, gėlėms – 0,2-0,3 kg/10 m2,
- vaismedžiams – 0,3–0,5 kg/10 m2,
- vejoms ir gazonams – 0,3–0,35 kg/10 m2.
Siera 200 g
Reagentas (granuliuota, ypač degi).
Siera yra plačiai gamtoje paplitęs ir labai svarbus gyviesiems organizmams elementas, įeinantis į amino rūgščių sudėtį, svarbus elementas baltymų ir riebalų sintezei. Naudojama žemės ūkyje, kaip įvairių trąšų sudėtinė dalis. Taip pat naudojama tekstilės pramonėje, gumos vulkanizavimui, parako, skalbiklių, popieriaus, degtukų gamyboje, sieros ir fosforo rūgščių gamyboje, kurios vėliau panaudojamos daugelyje pramonės sričių. Siera granuliuota, ryškiai geltonos spalvos granulės yra aukštos kokybės, nėra priemaišų, išvalyta ir ypač degi. Siera yra pagrindinis baltymų sintezėje dalyvaujantis elementas. Be sieros augalas negali pagaminti pagrindinių amino rūgščių – cistino, cisteino ir metionino. Be to, siera dalyvauja kai kurių vitaminų bei fermentų sintezėje. Visi šie sieros turintys junginiai stiprina augalų atsparumą ligoms, graužikams, didina derlių. Sieros junginiai dirvoje greitai išsiplauna, todėl dėl sieros trūkumo kenčia lengvesnėse, mažiau humuso turinčiose dirvose augantys augalai. Pirmieji sieros trūkumo požymiai – šviesėjančios dėmės ant jaunų lapų. Tokių lapų kraštai riečiasi ir įgauna laivelio formą, augalai skursta, juos stipriau puola kenkėjai. NAUDOJIMAS: sierą išbarstant ant dirvos paviršiaus ir įterpiant. Norma – 2–3 g/m². Granuliuota siera naudojama dirvožemio rūgštinimui, kai dirva yra stipriai šarminė ar norima auginti rūgščią dirvą mėgstančius augalus, tokius kaip rododendrai ar šilauogės. Jei norite greitesnio rezultato, naudokite smulkesnės frakcijos sierą. Granuliuotą sierą daug lėčiau paveikia ir suskaido dirvožemio bakterijos, naudojančios ją kaip energijos šaltinį. Sieros granules rekomenduojama tolygiai įterpti į dirvožemį. Lengvuose smėlio dirvožemiuose normas sumažinkite, o sunkiuose molio dirvožemiuose - padidinkite. Tradiciškai siera naudojama dezinfekcijai (vadinamai fumigacija): šiltnamių (prieš augalų sodinimą arba nuėmus derlių), rūsių ir saugyklų (prieš daržovių saugojimą). Uždegus sierą išsiskiria sieros dioksidas, kuris yra nuodingas patogenams ir kenkėjams. Prieš naudojimą, patalpas gerai užsandarinkite. Norma: 30 g/1 m³. Patalpų kubatūra apskaičiuojama sudauginus (ilgį, m x plotį, m x aukštį, m). Sieros granules supilkite į nedegų indą ir uždekite – nedelsiant pasišalinkite iš patalpos. Įprastinė veikimo trukmė – 1–2 paros. Po naudojimo patalpas gerai išvėdinkite. Prieš naudodami visuomet perskaitykite etiketę ir informaciją apie produktą.SCHULTZ Plant Food (Universalios) 900 g
SCHULTZ trąšos Orchidėjoms Orchid Plant Food
SCHULTZ įsišaknijimo hormonai Pokon
Pakuotėje 25 g
Hormonai skatina greitesnį ir sveikesnį auginių įsišaknijimą. Tinka dauginti visas kambario, terasos ir lauko gėles, dekoratyvinius augalus, vaiskrūmius, svogūninius ir šakniagumbinius augalus. Naudojimas: Sveiko augalo auginį įdėti į miltelius (apie 5 cm) ir įsmeigti į paruoštą skylutę substrate. Laikykite drėgnai. Įsišaknija priklausomai nuo augalo rūšies per 3–5 savaites. Labai svarbu, kad auginiai gautų pakankamai drėgmės ir būtų dažnai apipurškiami, taip pat juos reikia apdengti plėvele. Kai augalai prigyja ir pradeda pastebimai augti, reikia juos patręšti pusiau atskiestu trąšų tirpalu. Prigiję auginiai palaipsniui pratinami prie normalių augimo sąlygų 5 minutėms kasdien nuimant plėvelę bei kasdien ilginant laiką. Išaugus naujiems auginio lapeliams plėvelė nuimama, jeigu reikia – auginiai persodinami. Daigai, svogūnėliai, ūgliai, sodinukai, persodinami augalai laistomi įsišaknijimo reguliatoriaus tirpalu 1 g / 1–2 l vandens. Darbinio tirpalo kiekis 1 augalui: daigai 30–50 ml, uogienojų ir krūmų sodinukai – 250–300 ml, vaismedžių ir dekoratyvinių medžių sodinukai – 1,5–3 l, persodinami augalai – 50–200 ml. Gėlių ir daržovių svogūnėliai bei bulvės prieš sodinimą – suvilgomos reguliatoriaus tirpalu, sodinama po 16–20 valandų. Kilmės šalis – Olandija.SCHULTZ Starter Power (Persodinimo stimuliatorius) 900 g
Trąšos rūgščią dirvą mėgstantiems augalams Schultz Acid Loving, 350 g
Vario sulfatas
Mikroelementinės vario trąšos.
Varis labai svarbus visų augalų vystymuisi, didina atsparumą nepalankioms aplinkos sąlygoms bei atlieka lemiamą vaidmenį įvairiuose augalų procesuose:- fotosintezėje;
- fermentų aktyvavime;
- vitaminų susidaryme;
- lignino (ląstelių sienelių struktūrinio komponento) susidaryme;
- augalų dalių tvirtėjimo procese.
- pirmiausiai jaunuose lapuose pasirodo pageltimas su žaliomis dėmėmis;
- jauni lapai ypač greitai garbanojasi, susisuka į apačią;
- sulėtėja augimas;
- silpni stiebai;
- tampa jautrūs ligoms – vystosi chlorozė – lapelių pageltimas (gelsta nuo lapų galiukų ir pakraščių);
- nemezga vaisių, nukrenta žiedpumpuriai;
- lapai smulkėja, vysta, deformuojasi, nekrozuojasi – pakraščiuose arba tarp lapų gyslų gali susidaryti rudos ir trapios nekrozinės (negyvos) vietos;
- silpnai vystosi vaisiai ir sėklos;
- gėlės tampa blyškesnės nei įprastai, mažos ir netaisyklingos formos.
- Sodo pavasarinis purškimas – iki pumpurų brinkimo/ rudeninis purškimas – nukritus lapams ir esant teigiamai oro temperatūrai. Norma: 100 g/10 L vandens.
- Vaismedžiams, uoginiams ir dekoratyviniams augalams nuo chlorozės, nekrozių, deformacijų – atsiradusių dėl vario trūkumo. Norma: 3–5 g / 10 L vandens, purkšti kas 20 dienų.
- Esant vario trūkumui dirvoje, vaismedžiai ir kiti augalai laistomi aplink šaknis 20 g/10 L vandens, neviršijant 1 g vario sulfato 1 m².
- Balinant vaismedžių kamienus, mišinyje rekomenduotinas 2 % vario sulfato tirpalas – 200 g/10 L vandens.








