Trumpai apie sėklas

Sėklos į rinką tiekiamos skirtingose pakuotėse. Didesniais kiekiais profesionalios sėklos būna sufasuotos į hermetines folijos pakuotes ar metalines dėžutes. Augintojams mėgėjams hermetinės pakuotės dažniausiai gaminamos iš popieriaus ir polietileno. Granuliuotos sėklos, kad nebūtų pažeistos,  parduodamos ampulėse, o didesnis jų kiekis – hermetinėse plastikinėse ar metalinėse dėžutėse.  Taip supakuotos sėklos ilgiau išlaiko daigumą, todėl jų kokybė garantuojama dvejiems metams. Atidarius ar pažeidus tokią pakuotę, ji jau nebelaikoma hermetine. Dalis sėklų fasuojama ir į popierines pakuotes. Dažniausiai jos skirtos augintojams mėgėjams, nes pakeliuose sėklų būna nedaug ir jos susėjamos per sezoną arba tai būna tos sėklos, kurios ilgiau išlieka daigios. Pavyzdžiui, agurkų, moliūginių daržovių, kopūstų, žirnių, ridikų ir ridikėlių.

Augintojams pateikiamos įvairiai paruoštos augalų sėklos: beicuotos – apdorotos cheminėmis medžiagomis (jos gali būti nudažytos arba bespalvės), kalibruotos – panašaus stambumo (išskirstytos pagal dydį), dražuotos – padengtos medžiagomis, kurios padidina sėklų dydį. Sėklos gali būti suklijuotos ant juostų. Šis sėjos būdas turi nemažai privalumų: patogu sėti, juostos sugeria dirvos drėgmę (drėgmės reikia sėkloms dygti), sėklos pasėjamos tolygiai, daigų nereikia retinti.

Dražuotos sėklos būna stambesnės, spalvotos, todėl granules nesunku paskleisti norimu atstumu ir reikiamą skaičių dėžutėse ar lysvėje. Dažniausiai dražuojamos labai smulkios (petunijų, begonijų ir kitų) ar smulkesnės vertingų veislių sėklos, pavyzdžiui, salotų. Granulės sėjamos tiesiai į indelius. Daigų nereikia persodinti ir retint

Paprasta sėti dažytas sėklas. Jos gali būti raudonos, mėlynos, žalios ar kitos spalvos, todėl gerai matyti ant žemės. Tokios sėklos būna beicuotos, todėl sėjant reikėtų užsimauti pirštines. Taip paruošiamos vertingos ridikėlių, kopūstų, agurkų, morkų, porų, špinatų ir kitų daržovių sėklos. Cheminės medžiagos apsaugo jaunus daigelius nuo ligų sukėlėjų. Tačiau pastaraisiais metais pomidorų sėklos beicuojamos retai. Atlikti bandymai parodė, kad sėklų apdorojimas cheminėmis medžiagomis mažai apsaugo jaunus pomidorų daigus nuo ligų, bet sutrumpina sėklų daigumo laiką.

Profesionalūs augintojai sėja kalibruotas – panašaus stambumo sėklas, kurias tolygiai išbarsto specialiomis sėjamosiomis.

Įvairių rūšių augalų sėklos daigumą išlaiko skirtingai. Agurkų ir moliūginių augalų sėklos daigios išlieka 6– 8 metus, ankštiniai  – 5–6 metus. Greičiausiai daigumą praranda „kvapiosios“ sėklos. Tokios yra salierų, pastarnokų, krapų, pankolių, prieskoninių augalų sėklos. Jos daigumą išlaiko 1–2 metus. Tiekėjai nenurodo, kada buvo surinktas sėklų derlius, bet nurodo sėklų daigumą. Pirmaujančios Europos sėklų tiekimo įmonės ruošia itin aukštos kokybės sėklas. Jų paruoštų sėklų daigumas daug aukštesnis, nei nurodytas Europos Sąjungos dokumentuose. Jei sėklos sufasuotos į hermetines pakuotes, daigumą tikrinti reikia kas dvejus metus, jei į popierines – kasmet. Įmonės, prekiaujančios sėklomis, turi sėklų kokybę patvirtinančius dokumentus ir, pirkėjui paprašius, turi juos pateikti.

Hibridų sėklos kainuoja brangiau nei veislių. Juk galima suprasti, kiek papildomo darbo reikia joms sukurti, išauginti ir paruošti. Bet iš jų išaugę augalai pasižymi geresnėmis savybėmis, gausesniu derliumi.

Kaina priklauso ir nuo sėklų paruošimo lygio. Profesionaliai paruoštos sėklos (hibridų ir veislių)dažniausiai parduodamos vienetais, jų labai aukštas daigumo procentas. Pavyzdžiui, pomidorų ir agurkų jis gali siekti net 99 % arba 100%. Veislių sėklos pigesnės. Bet ir veislė veislei nelygu. Viskas priklauso nuo joms būdingų savybių, nuo sėklų paruošimo lygio. Kai kurios daržovių veislės natūraliai brandina mažai sėklų. Jų kaina irgi negali būti labai žema. Sėklų kaina priklauso ir nuo pakuotės dydžio. Kuo didesnė pakuotė, tuo už tą patį sėklų kiekį mokėsime mažiau.

Niekas nedraudžia sėklų pasiruošti patiems. Jų kokybė priklausys nuo oro sąlygų, kuriomis jos brendo, paruošimo, laikymo sąlygų. Bet gali atsitikti ir taip, kad išaugs ne visai tas,  ko tikėjotės. Juk jūsų auginti augalai gali susikryžminti su kitomis veislėmis ar net rūšimis, augančiomis kaimynystėje. Tada sakoma, kad veislė „išsigimė“. Daug rečiau tarpusavyje susikryžmina savidulkiai augalai, pavyzdžiui, žirniai, pupelės.